- bliurbėjimas
- bliurbė́jimas sm. (1) → bliurbėti: 1. Tas ano bliurbė́jimas baisiausiai man įgriso – viskas anam negerai: negerai išvirtà, negerai pasiūtà Grg. 2. O tų vokyčių bliurbė́jimas tarp savęs, o jergutaliau! Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.